Antstolio paslaugos

Priverstinis skolų išieškojimas

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. 

Lietuvoje įstatymų leidėjas teismų sprendimų (ir ne tik) vykdymo funkcijas delegavo antstoliui. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Vykdymo procese, priimdamas procesinius sprendimus, antstolis yra savarankiškas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 587 straipsnyje nurodyta, kad vykdomieji dokumentai yra:
1) vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu;
2) teismo įsakymai;
3) teismo sprendimai ir nutartys – kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais;
4) teismo nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;
5) teismo nuosprendžiai dėl juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo;
6) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek – kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;
7) prokuroro sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir kiti prokuroro nutarimai tiek – kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;
8) notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo);
9) darbo ginčų komisijos sprendimai;
10) kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

Priverstinis skolos išieškojimas prasideda nuo kreipimosi į antstolį su vienu iš aukščiau išvardintų vykdomųjų dokumentų. Užvedus vykdomąją bylą išsiunčiami pirminiai procesiniai dokumentai skolininkui ir pasiūloma skolininkui geruoju per tam tikrą terminą atlikti raginime nurodytus veiksmus.

Jeigu skolininkas per raginime nustatytą terminą raginimo neįvykdo, antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai.

Priverstinio vykdymo priemonės yra:
1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių;
2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis;
3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles;
4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas;
5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų;
6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui;
7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti;
8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti;
9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas;
10) kitos įstatymų numatytos priemonės.

Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.

Tarpininkavimas vykdant turtines prievoles

Tarpininkavimas arba ikiteisminis skolos išieškojimas paprastai vykdomas tada, kai skola yra susidariusi ir įrodyta dokumentais (sąskaitomis faktūromis, sutartimis, darbų priėmimo aktais), bet dar nėra teismo priteista. Antstolių įstatymo 25 straipsnis reikalauja, kad kreipdamasis dėl šios paslaugos į antstolį, kreditorius pateiktų dokumentus, patvirtinančius skolininko turtinės prievolės egzistavimą ir jos dydį.

Būtina tarpininkavimo vykdant turtines prievoles sąlyga – pasibaigęs turtinės prievolės įvykdymo terminas.

Teikdamas šią paslaugą, antstolis veikia kaip derybų tarpininkas. Jis taiko įvairias priemones, kuriomis siekiama, kad skolininkas gera valia įvykdytų turtinę prievolę ar kad kitais teisėtais būdais būtų patenkintas kreditoriaus turtinis reikalavimas.

Vykdydamas ikiteisminį skolų išieškojimą, antstolis gali nustatyti tikslią skolininko buvimo vietą, išsiųsti rašytinį pranešimą-raginimą apie ikiteisminio skolos išieškojimo pradėjimą, susisiekti su skolininku telefonu arba nuvykti pas skolininką deryboms dėl skolos apmokėjimo. Daugeliui įsiskolinusių asmenų to visiškai pakanka. Žmonės suvokia, kad po teismo sprendimo už skolos priverstinį išieškojimą jie bus priversti mokėti daug brangiau, todėl nedelsdami atsiskaito su savo kreditoriais.

Lanksčiai ieškodamas galimybių suderinti skolininko ir kreditoriaus interesus, antstolis gali sudaryti glaustą skolos mokėjimų grafiką, pasiūlyti kreditoriui atleisti skolininką nuo baudų, delspinigių, palūkanų mokėjimo su sąlyga, kad skola bus nedelsiant padengta, tarpininkauti įkeičiant turtą, kad būtų užtikrinamas skolos grąžinimas ir pan.

Tik tada, kai nė vienas iš galimų būdų nepadeda su skolininku suderinti skolos apmokėjimo terminų bei sąlygų, naudojamos griežtesnio pobūdžio priemonės: skolininko verslo partneriai informuojami apie skolininko nesąžiningumą bei nemokumą, skolininkui inicijuojama bankroto byla, inicijuojamas pareiškimas ikiteisminio tyrimo institucijoms dėl skolininko nusikalstamos veikos arba inicijuojamas teismo procesas dėl skolos priteisimo.

Dokumentų perdavimas ir įteikimas

Antstoliai ar jų padėjėjai perduoda arba įteikia dokumentus kitiems Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims fizinių ar juridinių asmenų prašymu. Dokumentai gali būti įteikiami ir teismo pavedimu – šiuo atveju antstoliai jau vykdo valstybės deleguotas funkcijas.

Antstoliai įteikia teismo šaukimus, pranešimus, nutartis, teismo įsakymus, taip pat ieškinius, priešieškinius, jų priedus ar kitus su bylos nagrinėjimu teisme susijusius dokumentus. Antstoliai taip pat gali įteikti ar perduoti pranešimus įmonių akcininkams apie rengiamus akcininkų susirinkimus bei įvairius kitokio pobūdžio pranešimus, reikalavimus, pretenzijas ar kitus dokumentus, kuriuos svarbu greitai ir tinkamai įteikti adresatui.

Dokumentų įteikimą ir perdavimą reglamentuoja Teisingumo ministro įsakymu nustatyta  tvarka. Antstoliai negali tikrinti prašomų įteikti dokumentų turinio ir už jį neatsako.

Fiziniam asmeniui skirti dokumentai laikomi įteiktais, kai yra įteikiami asmeniškai gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje arba antstolių kontoroje. Dokumentai laikomi tinkamai įteiktais fiziniam asmeniui ir tada, kai jie įteikiami vienam iš pilnamečių gavėjo šeimos narių, o jeigu jų nėra – gyvenamosios vietos namo bendrijos administracijai ar gavėjo darbovietės administracijai. Šiais atvejais dokumento gavimo pažymoje turi būti nurodyta, kas priėmė dokumentą (vardas pavardė, ryšys su adresatu ar einamos pareigos).

Juridiniam asmeniui skirti dokumentai laikomi įteiktais, kai jie įteikiami juridinio asmens vadovui, valdymo organui, raštinės darbuotojui, o kai raštinės nėra – kitam darbuotojui.

Įteikiant dokumentus, gavėjui gali būti išaiškinamos teisinės pasekmės, kurias gali sukelti ar sukelia dokumento įteikimas ar atsisakymas jį priimti. Prie įteikiamų dokumentų gali būti pridedamas rašytinis dokumentas – įteikimo pasekmių išaiškinimas.

Asmuo, prašantis įteikti dokumentus, užpildo nustatytos formos prašymą perduoti (įteikti) dokumentus. Gavėjas, kuriam įteiktas dokumentas, pasirašo dokumento gavimo pažymoje apie dokumento gavimą. Jei gavėjas ar kitas asmuo, galintis priimti dokumentus, atsisako priimti jam perduodamą dokumentą, įteikiantis asmuo apie tai pažymi dokumento gavimo pažymoje. Jei dokumentai nebuvo įteikti dėl to, kad asmuo nebuvo rastas arba atsisakė priimti dokumentus, jie yra grąžinami įteikti prašiusiam asmeniui, nurodant dokumentų neįteikimo priežastis.

Faktinių aplinkybių konstatavimas

Civiliniuose teisiniuose santykiuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė, kurios paskirtis - padėti nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes. Faktinės aplinkybės gali būti konstatuojamos teismo pavedimu ir privačių fizinių ar juridinių asmenų prašymu. Fiksuodamas faktines aplinkybes, antstolis privalo laikytis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų.

Faktinių aplinkybių konstatavimas, dar vadinamas „teisine fotografija“ - labai plačiai pritaikoma antstolių paslauga. Antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės gali padėti nuginkluoti nesąžiningą oponentą teisme, o dažnai išsprendžia problemą ir visai be teismo.

Dažniausiai pasitaikančios situacijos, kai į antstolius kreipiamasi dėl faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos, yra vandentiekio ir kanalizacijos avarijos, krovinių pervežimo nesklandumai (pvz., krovinių trūkumas arba sugadinimas), automobilių susidūrimai, statybų problemos. Antstoliai taip pat kviečiami į akcininkų ar bankroto kreditorių susirinkimus, turto dalybų vietas, prekybos centrus ir daugybę kitų objektų, kur kyla šalių nesutarimai, siekiama išvengti nepagrįstų pretenzijų arba įrodyti savo reikalavimus.

Antstolis, surašydamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, gali užfiksuoti bet kokius objektyviai matomus arba girdimus įrodymus: įvykių aplinkybes, turto ar daiktų būklę ir kt. Esant antstolio užfiksuotiems įrodymams, turtinių ginčų sprendimas paspartėja.

Užfiksavęs daiktų, turto būklę arba kokią nors situaciją, antstolis visa tai aprašo specialiame protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Antstoliui pasirašius faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, vienas jo egzempliorius įteikiamas klientui, o antrasis užklijuotame voke saugomas antstolio archyve.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio surašytas įstatymų nustatyta tvarka, pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas laikomas rašytiniu įrodymu.